Kartais susimastau, kodėl Dievas siunčia mums įvairius išbandymus. Deja, atsakyti į šį klausimą nepajėgiu. Esu giliai įsitikinusi, kad išgyvenimai ir pamokos, kurias gauname, yra tikėjimo išbandymas. Ir šiandien kaip niekad galiu prisipažinti, kad aš tikiu:
… tikiu, kad ne daiktai, o sveika šeima ir išsaugotos gyvybės yra didžiausias mūsų turtas;
… tikiu, kad bendruomeniškumas ir rūpestingumas neapleidžia mūsų, paprastų mirtingųjų, kurie patiriame tokius gyvenimo išbandymus;
… tikiu, kad artimi žmonės visada bus pasiryžę būti šalia ir paaukoti save kiek reikės, nes kas mes be artimųjų meilės?
… tikiu, kad žmogiškumas niekur nedingęs ir žmonių palaikymas yra tvirtas ramstis, kuriuo šiuo metu remiasi mano šeima;
… tikiu, kad tokie išbandymai padaro mus stipresniais ir jokie kiti suklupimai nėra baisūs.
Su ašaromis akyse noriu padėkoti Jums, draugai ir artimieji, ir net nepažįstamieji, už visokeriopą paramą. Nuoširdžiai dėkoju už finansinę pagalbą, paaukotus daiktus ir drabužius, kuriuos patys praradome gaisro metu. Jūsų dėka jaučiuosi palaiminta ir ramesnė, bei su šviesia viltimi, kad šeimos pagausėjimas bus sklandus ir palaimintas Jūsų gerumu. Sakoma, kad tikrieji didvyriai nedėvi apsiaustų ir yra šalia mūsų. Ačiū, kad esate mūsų didvyriai. Stipriai apkabinu ir linkiu ramybės!
Dėkoja Brazų šeima
