Ar kada nors esate girdėję, kaip skamba jūra? Šią vasarą Klaipėda atskleidė visus savo paslaptis, kai liepos 25-27 dienomis miesto gatves užliejo 91-ąją Jūros šventę švenčianti minia. Formulės bolido riaumojimas, prancūzų teatro magija ant vandens, fejerverkų sprogimas vidurnaktį – „Taip skamba jūra“ nėra tik šūkis, tai buvo pažadas nepamirštamam savaitgaliui.
Stebuklų savaitgalis uostamiestyje
Kai organizatoriai sako, kad „geras oras – pusė renginio sėkmės“, jie tikrai žino, apie ką kalba. Šiemet Jūros šventę aplankė tikras stebuklas – puikus oras visas tris dienas. VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovė Živilė Putnienė juokaudama teigė, kad šių metų orą galima prilyginti stebuklui. Ir iš tiesų, kai dangus ketvirtadienio vakare tik šiek tiek niaukstėsi, o po šventės, pirmadienį ryte prakiuro.
Jūros šventės 2025 skaičiai:
Apie 100 renginių per 3 dienas
91-ieji šventės metai
322 tūkst. eurų pagrindinis biudžetas
70 tūkst. eurų papildomai prancūzų projektui
100 tūkst. eurų Formulės 1 pasirodymui
Kada jūra pradeda šokti
Jūros šventės širdis visada plakė Kruizinių laivų terminale, kur šiemet skambėjo tikrai įspūdinga muzikos programa. Penktadienio vakarą charizmatiškasis Rokas Yan, duetas Beissoul & Einius, tarptautinį pripažinimą pelnęs Ten Walls ir išraiškingoji GØYA sukūrė tokią energiją, kad net Danės upė pradėjo vingiuoti ritme.
Šeštadienio vakaras priklauso „ŠVYTURYS Nealkoholinis” – pagrindinio rėmėjo dovanai. Universaliu talentu apdovanota atlikėja Giedrė, „Daddy Was a Milkman” ir vakaro kulminacija – grupė „Žemaitukai” su pučiamųjų orkestru. Tačiau tikroji vakaro žvaigždė – išskirtinis prancūzų trupės „ILOTOPIE” pasirodymas „AQUA FORTE”.
Prancūzų magija ant vandens
13 įspūdingų scenografinių elementų, 16 aktorių trupė ir utopiška fantazija – tai ne tik teatras, tai gyvenimo filosofija. 45 minučių šou metu svarbiausias vaidmuo tenka vandeniui – gyvybinei, trapumą ir tvirtybę simbolizuojančiai jėgai. Galingos Phil Spectrum muzikos aranžuotės, šviesų žaismas ir magiški pirotechnikos elementai apjungia pavojų, džiaugsmą ir grėsmę.
„AQUA FORTE” – kvietimas išgyventi teatrinį stebuklą po atviru dangumi, greta upės, šviesų ir vandens. Spektaklis jau sužavėjo tūkstančius žiūrovų Londone, Sidnėjuje, Čikagoje ir kituose pasaulio miestuose – dabar jis atkeliauja į Klaipėdą.
Kai Formulės bolidas sutinka vikingų drakonus
Jei kas nors manė, kad Jūros šventė – tik jūrų tema, šiemet jie buvo maloniai nustebinti. „Red Bull Showrun” su legendiniu RB7 formulės bolidu pavertė Pilies gatvę tikra lenktynių trasa. Nuo 15 iki 19 valandų uostamiesčio gatvę užliejo adrenalinas, variklių riaumojimas, motoakrobatų ir drifto profesionalų pasirodymai.
Tuo tarpu Danės upėje vikingų „drakonų” laivų lenktynės priminė, kad jūra buvo ir lieka Klaipėdos siela. Net 44 komandos, 440 dalyvių – kiekviena valtis su 8 irkluotojais, 1 vairininku ir 1 būgnininku. Lenktynėse apdovanojami ne tik nugalėtojai, bet ir išradingiausiai įkūnijantys vikingų įvaizdį.
Dangaus šou ir žemės šventes
Kultūros fabriko sienos virto baleto scena, kai vertikalaus šokio pasirodymas „Gulbių ežeras ant sienos” parodė, kaip pasikeitė šokio menas. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos šokių mokyklų CODA balerinos, pakibusios ore ir prisitvirtinusios virvėmis, šoko ant pastato sienos, leisdamos žiūrovams pasinerti į ekstremalų šokio pasaulį.
Tradicijos, kurios niekad nenutyla
Jūros šventės eisena išlieka vienu gausiausiai lankomų renginių Lietuvoje. Šiemet joje dalyvavo 46 įmonės ir įstaigos, o tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė” dar kartą priminė, kad Klaipėda – tai ne tik uostas, bet ir gyva istorija.
Antikvaro skveras tapo simboliniu atradimų uostu, kviečiančiu pasinerti į praeities pasakojimus. Jūros šventės mugė – didžiausia vasaros mugė Lietuvoje – atnešė skonius, atradimus, tradicijas ir naujienas.
Vidurnakčio magiška pabaiga
Tačiau tikroji šventės kulminacija – fejerverkai vidurnaktį. UAB „Kamineros grupė” dovanojami fejerverkai virš Kruizinių laivų terminalo ne tik užbaigia šventės dieną, bet ir simboliškai atskleidžia, kaip skamba jūra, kai dangus sprogsta spalvomis.
„Kiekvienas planuotas renginys įvyko tvarkingai, nebuvo jokių nusiskundimų. Socialiniai tinklai, žmonių atsiliepimai, nuotaikos, įkeliamas turinys – iš to galima daryti išvadas, kurie projektai buvo sėkmingesni”, – teigė organizatorių vadovė Živilė Putnienė.
Klaipėdos senamiestis plyšta per siūles
Šeštadienis Jūros šventėje dažniausiai būna didžiausias ir gausiausias lankytojų skaičiumi. Šiemet nebuvo išimtis – Klaipėdos senamiestis tiesiog plyšo per siūles. Miestas virto didžiule scena, kur kiekvienas kampelis skambėjo muzika, juoku ir šventės džiaugsmu.
Tarnybų atstovai patvirtino, kad šventė praėjo „labai ramiai“. Tai reiškia, kad net tokios masės žmonių gali švęsti civilizuotai, kai renginys gerai organizuotas ir dalyviai jaučiasi saugūs.
Grįžimas į kasdienybę
Vienas nuostabių šių metų Jūros šventės bruožų – kaip sklandžiai miestas grįžo į įprastą ritmą. „Miestas į nuolatinį savo būvį grįžo labai operatyviai ir labai sklandžiai”, – pastebėjo organizatoriai. Tai rodo ne tik profesionalų darbą, bet ir tai, kad Klaipėda tikrai moka švęsti.
Jūros šventė 2025 dar kartą įrodė, kad tradicija gali būti moderni, o šventė – inovatyvi. Nuo 1934 metų prasidėjusi tradicija šiandien apjungia praeities tradicijas su ateities vizijomis. Formulės bolidas lekia šalia istorinių laivų, prancūzų teatras dera su lietuviškomis tradicijomis, o fejerverkai danguje atskleidžia, kad jūra skamba ne tik bangų ošimu, bet ir žmonių širdyse.
Organizatoriai jau planuoja ateinančių metų šventę, atsižvelgdami į gautą kritiką ir sėkmės istorijas. „Svarbu atsižvelgti į pastabas, kritiką, žiūrėti, ką galima taisyti, kur judėti ir kokia šventė turėtų būti kitais metais“, – sako jie.
Jūros šventė 2025 atskleidė, kad jūra skamba ne tik bangų ošimu. Ji skamba vaikų juoku, artistų dainomis, fejerverkų sprogimu, formulės bolido riaumojimu ir žmonių širdyse gimstančia meile savo miestui. 91 metai – ne tik amžius, bet ir patirtis, kaip sukurti šventę, kuri jungia kartas, kultūras ir svajonės. Klaipėda dar kartą įrodė, kad ji ne tik Lietuvos jūrų sostinė, bet ir švenčių karalienė. Kai miestas atsibunda po tokios šventės, jis žino – ateinančiais metais vėl reikės būti pasirengusiam stebuklams. Nes jūra niekad nenustoja skambėti, o žmonės niekad nenustoja svajoti apie naują šventę.
