Socialiniai tinklai

Aktualijos

Avatar

Paskelbta

data

2018 m. rugpjūčio 21 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad per pirmus septynis žaidimo mėnesius, atsižvelgus į bendrą šalies PVM augimą ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, viešojo maitinimo sektoriuje į biudžetą papildomai deklaruota apie 2,4 mln. eurų PVM. Viena iš paskutiniųjų savaitinio Kvitų žaidimo prizo laimėtojų, pensininkė iš Vilniaus, laimingąjį kvitą gavo už 6 eurų sumą pavakarieniavusi kavinėje.

Kvitų žaidime paskelbti 370 savaitinių ir 8 mėnesinių prizų laimėtojai, o atkreipus dėmesį į laimingųjų kvitų kilmę, matoma, kad dauguma jų gauti už viešojo maitinimo paslaugas. Kvitų žaidimo laimėtoja p. Vida teigė, kad kvitus žaidime registruoti pradėjo nuo pat pradžių, dažniausiai papietavus ar pavakarieniavus mieste. Nors problemų gauti kvitą už įsigytas viešojo maitinimo paslaugas kildavo išties retai, moteris teigė prisimenanti kelis atvejus, kai kvito teko reikalauti, o viename Kauno restorane toks prašymas sukėlė restorano darbuotojų pyktį. Tarp paskelbtų 10 savaitinių prizų laimėtojų buvo ir valstybės tarnautoja iš Radviliškio. Moteris registravo kasos aparto fiskalinį kvitą, gautą už pietus kavinėje. Radviliškietė atvyko į Mokesčių inspekcija kiek sutrikusi, nes manė, gal be reikalo atėjusi. O kas, jeigu SMS žinutė klaidinga – nuogąstavo. Sutikrinus duomenis, kaip visada, neatitikimų nenustatyta. Puiki žinia  praskaidrino laimėtojos dieną, o už laimėtus pinigus moteris sako įsigysianti naujus akinius.

„Kvitų žaidimui įsibėgėjant, matome, kad gyventojai noriai registruoja už viešojo maitinimo paslaugas gautus kvitus – jau turime aibę šio sektoriaus kvitų, laimingų kvitų savininkams atnešusių tiek 200 eurų, tiek 5000 eurų prizus. Šiemet viešojo maitinimo sektorius yra viena iš prioritetinių VMI veiklos sričių, todėl galima manyti, kad stebimas Kvitų žaidimo „efektas“ rodo ir didėjantį gyventojų sąmoningumą bei norą prisidėti mažinant šalies šešėlinės ekonomikos mastą“, – sako VMI Kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius, pažymėdamas, kad ateityje planuojama vertinti ir kitus Kvitų žaidime „dalyvaujančius“ paslaugų sektorius.

„Kitąmet taip pat galėsime vertinti, kokią įtaką šiemet vykstantis VMI Kvitų žaidimas padarė turgavietėse vykdomos prekybai. Kadangi didžioji dalis turgaviečių prekiautojų yra individualią veiklą vykdantys smulkieji verslininkai, gyventojų pajamų deklaracijos už 2018 metus bus teikiamos tik 2019 m. pavasarį – tuomet galėsime palyginti šių ir praėjusių metų pokyčius bei tendencijas“, – teigia VMI atstovas.

Šiuo metu laimingi praėjusios savaitės kvitai už suteiktas paslaugas išduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mieste veikiančiuose ir viešojo maitinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Vilniaus mieste esančiame restorane laimingą kvitą gavo asmuo, užsisakęs sriubos ir porciją bulvinių blynų bendrai 5 eurų sumai, Kauno mieste laimingas kvitas išduotas įsigijus 2 val. trukmės biliardo žaidimo paslaugą bei gaiviųjų gėrimų, kurių suma siekė beveik 15,5 eurų. Klaipėdoje gyventojui piniginį prizą atnešė apie 3 eurus kainavę dienos pietūs. Vienas iš laimingų turgavietės kvitų buvo išduotas Vilniaus mieste esančioje turgavietėje, kurioje iš asmens, vykdančio individualią veiklą pagal pažymą, už 6 eurus įsigyta gėlių puokštė.

Primename, kad laimėjimą atsiimti reikia per žaidimo taisyklėse numatytą 20 darbo dienų laikotarpį, o žaidime dalyvauti galima registruojant tik fiskalinius kasos aparato kvitus. Toks kvitas apačioje turi Fiskalinį logotipą, kurį sudaro trijų raidžių „LTF“ derinys. Be to, fiskalinių kasos aparatų kvitų pavyzdžius ir visą aktualią su kvitų žaidimu susijusią informaciją galite rasti internete, adresu kvituzaidimas.vmi.lt.

Kvitų žaidimo laimėtojai skelbiami kiekvieną antradienį per LNK televiziją nuo 18.30 val. prasidedančios „Žinių“ laidos metu bei žaidimui skirtoje internetinėje svetainėje.

 Šiaulių apskrityje yra 34 Kvitų žaidimo laimėtojai. 33 iš jų laimėjo savaitinius prizus po 200 eurų ir 1 vienas – mėnesinį prizą, už kurį ketino pirkti automobilį.  Prizus laimėjo Akmenės rajone – 5, Radviliškio rajone – 7, Joniškio rajone – 2, Kelmės rajone – 3, Pakruojo rajone – 1, Šiaulių rajone – 4 ir  Šiauliuose – 12 gyventojų.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Po to, kai rašėme Savivaldybė grimzta į skolas, direktorė – linki ramybės

Avatar

Paskelbta

data

„Radviliškio kraštui“ paviešinus apie milijoninę skylę rajono biudžete, į šią informaciją labai greitai sureagavo administracijos direktorė J. Margaitienė. Ji socialiniame „Facebook“ tinkle pareiškė, jog Radviliškio rajono savivaldybė nepraskolinta, o biudžetininkų atlyginimams lėšų  Po šių žodžių direktorė visiems palinkėjo ramybės, tik pamiršo paminėti, kad jau kreipėsi į Tarybą, prašydama leidimo skolintis 3 milijonus eurų pedagogų, seniūnijų darbuotojų bei savivaldybės įstaigų darbuotojų atlyginimams išmokėti.

Ar tikrai galima ramiai jaustis?

Kad ir labai stengiasi administracijos direktorė J. Margaitienė įtikinti, jog viskas rajone gerai, jos pačios atsiųsti atsakymai į savaitraščio paklausimus byloja visai ką kitą.

Administracijos direktorės pasiteiravus, kiek per 2020 m. Radviliškio rajono savivaldybėje į biudžetą nesurinkta gyventojų pajamų mokesčių, buvo atsakyta, jog ši suma nemaža, per milijoną – net 1 155 740 eurų. Vadinasi, šiuo metu rajono biudžete atsivėrusi milijoninė skylė. Klausimas, ar gali darbuotojai ramiai jaustis, kai savivaldybės biudžete skylė, o karantinas ir toliau tęsiasi, ir šiais metais mokesčių bus surinkta dar mažiau?

Gautas Tarybos leidimas skolintis tris milijonus eurų

Nors administracijos direktorė tikina, kad savivaldybė nepraskolinta, paaiškėjo kad dar pernai  ji pati kreipėsi į rajono Tarybą leidimo imti paskolą. Tarybos nariams aiškinamajame rašte teigė, kad pinigai reikalingi „siekiant laiku užtikrinti darbo užmokesčio savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams išmokėjimą, atsiskaitymą su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetu ir paslaugų naudojimo išlaidoms“. Kitaip tariant, planavo gyventi iš skolintų lėšų.

Tarybos nariai patvirtino administracijos direktorės prašymą ir leido skolintis 3 mln. eurų sumą biudžeto skylėms užkamšyti bei išmokėti darbuotojams atlyginimus.

Vengia kalbėti apie problemas

Pajamos į biudžetą mažėja, o skolas reikės grąžinti, tačiau valdantieji konservatoriai ir „valstiečiai“ ne tik vengia pripažinti bręstančią krizę, bet ir ieškoti išeičių. Tarybos narys, opozicijos atstovas G. Lipnevičius, dar pernai kreipėsi į kolegas, frakcijų vadovus, kviesdamas nedelsiant rinktis, svarstyti bei priimti reikiamus sprendimus savivaldybės blogėjančiai finansinei būklei suvaldyti.

Nors savivaldybės finansinė situacija blogėja kasdien ir biudžetininkų atlyginimų klausimas pakibo ant plauko, tiek vicemeras „valstietis“ M. Pauliukas, tiek konservatorė J. Margaitienė Tarybos nariui atsiųstame rašte teigė, jog rinktis Tarybos frakcijų vadovams ir spręsti savivaldybės gelbėjimo klausimus nemato reikalo.

Panašu, kad viešas kalbėjimas apie problemas šiuo metu būtų neparankus patiems savivaldybės vadovams – M. Pauliukui ir J. Margaitienei, kurių kandidatūros iškeltos į rajono merus.

Blogėjant situacijai meras išlėkė į Seimą

Milijoninės paskolos problemą galima tik atidėti, nes užsitęsus pandemijai finansinė skylė rajono biudžete dar labiau padidės. Tai yra, ne tik reikės grąžinti skolas, bet ir lįsti į naujas.

Finansinės situacijos rajone blogėjimas buvo prognozuojamas jau pirmojo karantino metu, sustojus verslui ir daugėjant bedarbių. Iki tol į savivaldybės biudžetą buvo surenkama daugiau lėšų nei planuota, o sąskaitoje būta net 5 mln. eurų likučio.

Savivaldybės planai imti paskolą sutapo su buvusio mero A. Čepononio sprendimu dalyvauti Seimo rinkimuose.

Artėjant rinkimams, į merus kandidatuojantys vicemeras M. Pauliukas ir  administracijos direktorė J. Margaitienė vengia viešai kalbėti apie rajoną užgriuvusią finansinę krizę.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Savivaldybės ir ugniagesiai gelbėtojai veiks kartu mažinant žuvusiųjų gaisruose skaičių

Avatar

Paskelbta

data

Didelis kasmet gaisruose žūstančių gyventojų skaičius yra ne tik saugos, bet ir socialinė problema. Tai sausio 12 dieną  įvardino Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PSGD) prie Vidaus reikalų ministerijos vadovai.

Jų susitikime, kuriame aptartos departamento ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybės gaisrų prevencijos srityje, ypatingas dėmesys buvo skirtas praktinei pagalbai rizikos grupėse esantiems asmenims.
„Savivaldybės, su departamentu glaudžiai bendradarbiaudamos ne vienerius metus, turi tą patį tikslą – nuo gaisro rizikos apsaugoti kuo daugiau gyventojų. To galime pasiekti stiprinant pačių gyventojų atsakomybę, įtraukiant savivaldybių darbuotojus bei vietos bendruomenes, ypač – identifikuojant į rizikos grupes patenkančius asmenis,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Pasak jo, svarbios ir bendros gaisrų prevencijos programos. Pavyzdžiui, savivaldybės mato neabejotiną vertę ir prisidės prie departamento inicijuojamos akcijos nemokamai dalinti dūmų detektorius asmenims, kurie patys nelabai linkę rūpintis savo saugumu.

PSGD vadovo Sauliaus Greičiaus teigimu, dažniausiai gaisro aukomis tampa vyresnio amžiaus (50-70 m.) vyrai, gyvenantys individualiuose namuose, kaimo vietovėse, gaunantys mažesnes negu vidutines pajamas bei turintys susiformavusį neatsakingą požiūrį į saugą. Todėl departamentui kartu su savivaldybėmis ypatingai svarbu rasti specifinius informacijos sklaidos kanalus, kurie pasiektų didžiausioje rizikos grupėje esančius gyventojus.
Departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai, juose žuvo 95 žmonės. Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose.

Ugniagesiai prašo gyventojų pasirūpinti kaimynų saugumu

Dėl pastaruoju metu daugėjančių skaudžių žūčių gaisruose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipiasi į gyventojus ir  prašo jų pasirūpinti ne tik savo, bet ir kaimynų saugumu. Nes tik saugiai elgdamiesi ir skatindami taip elgtis  kaimynus, galime išvengti daugelio nelaimių.
Ypatingą dėmesį ugniagesiai prašo atkreipti į vienišus garbingo amžiaus, turinčius negalią ar  sergančius kaimynus, kuriems gali būti reikalinga pagalba.

„Šiemet gaisruose  jau žuvo keturi gyventojai. Deja, artėjantys šalti orai ugniagesiams kelia itin didelį nerimą, nes pradėjus intensyviau kūrenti krosnis, taip pat didėja ir žūčių rizika gaisruose. Vien praėjusią žiemą juose žuvo 35 gyventojai, o per visus metus  pernai netekome   95 gyventojų, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.   –  Pandemijos metu negalėdami lankyti būstų, prašome, kad kaimynai pasidomėtų šalia gyvenančių saugumu, o sužinoję ar matydami galimą gaisro pavojų, praneštų apie tai  teritorinei priešgaisrinei  gelbėjimo tarnybai“.
Dažniausiai gaisruose žūsta vyrai, gyvenantys kaime. Žūstančiųjų amžiaus vidurkis – per 60 metų. Dažniausiai  ugnis gyvybes pasiglemžia antradieniais ir trečiadieniais, mėnesio viduryje. Dažniau žūstama dienos metu – nuo 8 val. iki 22 val. 

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad nuo skaudžių pasekmių, kilus gaisrui, gali išgelbėti namuose turimas dūmų detektorius.

Apie pavojingą gaisrinę situaciją galima informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento telefonu 8 5 271 6880.

Ugniagesiai tikisi, kad pagalba artimui ir saugi kaimynystė apsaugos nuo netekčių ir padės kurti saugesnę aplinką.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos  bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešimus

PAGD nuotrauka

Skaityti daugiau

Skaitomiausi