G. Nemunis: „Miškų daugiau atkuriama nei iškertama“

Sausio 21 d.  „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko Gedimino Lipnevičius kvietimu tradicinėje „Kavos popietėje“ lankėsi Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis ir vyr. miškininkas Gediminas Povilauskas. Bendruomenės pirmininkas renginį pradėjo tradiciniu ritualu – paprašė pakelti rankas tų, kurie jaučiasi laimingi. Pasirodo, kad laimingais popietėje jautėsi visi, įskaitant ir svečius. Konstruktyvus bei informatyvus pokalbis apie urėdijų reformą, malkų įsigijimą, miškų atsodinimą  truko per valandą.
Apie urėdijų reformą
Radviliškio regioninio padalinio vadovas G. Nemunis pristatė 2017 m. liepos mėnesį LR Seimo patvirtintą Miškų įstatymo pataisą dėl urėdijų reformos. „Šiuo metu iš 42 miškų urėdijų suformuoti 26 regioniniai padaliniai. Ši reforma įvykdyta, kad  regioniniai padaliniai būtų stipresni, arčiau žmonių. Kadangi atsirado mažiau regioninių padalinių, vadinasi, kažkas su kažkuo susijungė. Radviliškio miškų urėdija susijungė su Kėdainių miškų urėdija ir tapo Radviliškio regioniniu padaliniu. Mūsų regioninis padalinys pagal plotą bei gamybos apimtis patenka į didžiausių penketuką – teritorija tęsiasi nuo Šiaulių rajono ribos iki autostrados Vilnius – Klaipėda, Kauno rajone. Padalinio bazė išlieka Radviliškyje su visais esamais gamybiniais padaliniais tokiais kaip: medelynas, medienos ruošos padalinys ir girininkijos. Mūsų regioninis padalinys papildomai įdarbina miško ir medelyno darbininkus, nes  pavasarį medelynuose trūksta darbo rankų, taigi savo regione esame ir darbdaviai.
Apie  gamybinius įsipareigojimus bei valdas
Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas G. Nemunis  trumpai papasakojo apie  gamybinius įsipareigojimus. „Turime pateikti Lietuvos ir užsienio pirkėjams  apie 200 tūkst. kietmetrių įvairios medienos. Taip pat turime patiekti apie 23 tūkst. kietmetrių žaliavos, skirtos biokuro gamybai. 
Pasak G. Nemunio, Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioniniame padalinyje yra 16 girininkijų – 8 Radviliškio rajone ir 8 – Kėdainių rajone. Padalinys administruoja apie 44 tūkst. ha valstybinių miškų. Naujų miškų įveisiama labai nedaug, nes šiame regione labai stipriai išvystyta žemdirbystė.
Bendruomenės nariai uždavė nemažai klausimų
Bendruomenės nariai priekaištavo miškininkams, kad  Lietuvoje mažėja miškų, nes jie kertami be jokio pasigailėjimo.
„Miškai  užima 33,5 proc. Lietuvos teritorijos, o tai sudaro apie 2,5 mln. hektarų iš 6,5 mln. hektarų esamos žemės. Palyginimui – 1938 m. Lietuvos miškingumas tebuvo apie 19,5 procento. Taigi, kad šalyje miškų mažėja – nesutinku.  2018 metais Vyriausybė patvirtino 4 proc. didesnę metinę kirtimų normą, nes yra nemažai perbrendusio miško, kuris praranda savo vertę. Taip pat yra paliekamas apie 40 proc. nekertamo metinio prieaugio 1 ha kirtimo rezervas. Reikia pažymėti, kad atkuriama ir įveisiama miškų daugiau nei yra iškertama“,- priekaištus atrėmė G. Nemunis.
Kur įsigyti malkų?
Bendruomenės nariai domėjosi, ar galima iš miškininkų tiesiogiai įsigyti malkų. „Malkų gyventojai gali įsigyti su 9 proc. PVM nuolaida, tik turi pasirašyti pasižadėjimą, kad jų nenaudos komerciniams tikslams – neparduos, o naudos savo būsto šildymui. Medienos kaina priklauso nuo medžio rūšies – pavyzdžiui, kietmetris beržo kainuos apie 34,5 euro. Dėl medienos pirkimo reikia susisiekti su prekybos vadybininku ir užsiregistruoti. Anksčiau neturėjome galimybės atvežti medienos gyventojams, dabar tokia galimybė atsirado. Medieną atvešime po 3 metrus, jos nepjaustome. Beje, grynais pinigais apmokėjimų iš gyventojų nepriimame, reikia mokėti išankstiniu pavedimu“,- į klausimą atsakė vyr. miškininkas G. Povilauskas. Beje, gyventojams leidžiama rinktis  kirtimo liekanų (malkų) iš kirtaviečių, tokios medienos kaina – 7 eurai už kietmetrį. Dėl  malkų pirkimo iš iškirstos biržės reikia kreiptis į girininkiją.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius patarė popietės dalyviams  geriau malkas pirkti  kietmetriais, o ne erdmetriais: „Vieni  pardavėjai pardavinėja malkas kietmeriais, kiti erdmetriais. Privatūs pardavėjai malkas pardavinėja erdmetriais, o Miškų urėdija – kietmetriais. Gyventojai turi atkreipti dėmesį į tai, kad  kietmetrį sudaro maždaug 35 proc. daugiau medienos ir prieš pirkdami pasiskaičiuokite kainą“.

Kokiu tikslu superkami miškai?
„Atkreipiau dėmesį, kad pastaruoju metu masiškai supirkinėjami miškai. Dėl kokių priežasčių tai vyksta, ar nenorima miškų sukoncentruoti keliose rankose?“- klausė bendruomenės pirmininkas.
„Valstybiniai miškai nėra nei nuomojami, nei parduodami. Sandoriai vyksta privačių miškų platformoje. Tai nėra blogas pavyzdys, kai didesni miškų plotai sutelkiami vienose rankose – tai naudingiau pramonei, verslui. Šiuo metu Lietuvoje valstybinių miškų yra  apie 50 proc., 40 proc. privačių ir 10 proc. rezervuota nuosavybės teisių atkūrimui – žmogus turi teisę žemės nuosavybę atkurti mišku“,- į klausimą atsakė G. Nemunis.
Kiek kainuoja miško atsodinimas?
„Kaip pakomentuotumėte tokį pavyzdį: žmogus pardavė mišką, pirkėjas jį išsikirto ir išvyko, apie miško atsodinimą nenori nei girdėti. Ką  parduoto miško savininkui reikia daryti?“- klausė  G.Lipnevičius.
„Pagal teisės aktus, iškirstą mišką privaloma atkurti per 3 metus. Parduodant mišką reikia su pirkėju sudaryti sutartį, pagal kurią jis įsipareigotų atsodinti mišką. Jeigu tokia sutartis nesudaroma, miško pardavėjui reikia žinoti, kad miško atsodinimas kainuoja apie 2,5 tūkst. eurų, jis turi įvertinti šią riziką ir išsiderėti didesnę kainą už parduodamą mišką.
Kad nebūtų patirta tokių nuostolių, bendruomenės pirmininkas popietės dalyviams patarė geriau parduoti mišką su visa žeme.
Ką daryti, jeigu savaime užaugo miškas?
G. Lipnevičius svečiams turėjo dar vieną klausimą – ką daryti, jeigu žemės ūkio paskirties žemėje užaugo beržynas?
„Jeigu žemės savininkas nori pakeisti žemės paskirtį – iš žemės ūkio į mišką, reikia gauti leidimą iš Nacionalinės žemės tarnybos dėl miško įveisimo, pasidaryti projektą, miškininkai suskaičiuos, kiek reikės medelių ir padės įveisti mišką. Privačių miškų savininkai gali gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų miško įveisimui. Savavališkai to daryti nevertėtų, nes gali būti pažeistos melioracinės sistemos, o ir žemės naudingumo balas gali to neleisti“,- atsakė miškininkai.
Kiek metų reikia laukti, kol bus galima kirsti mišką?
Bendruomenės nariai domėjosi, kiek metų reikia laukti, kol būtų leidžiama kirsti įveistą mišką.
Pasak G. Povilausko, laikas priklauso nuo medžio rūšies – pavyzdžiui plynais pagrindiniais miško kirtimais, egles galima kirsti praėjus 71 metams nuo pasodinimo, uosius – po 101 metų, beržus – po 61 metų.
Ar įmanoma išsaugoti Eibariškių parke augančius ąžuoliukus?
Bendruomenės nariai domėjosi, ar įmanoma išsaugoti Eibariškių parke žmonių su meile sodintus 120 ąžuoliukų, kuriuos savivaldybė nutarė nukirsti. Pasak svečių, jie pasidomės šiuo klausimų, nes neaišku, kam priklauso žemė, kurioje tie ąžuoliukai auga, – valstybei ar savivaldybei.
Ar bus išleisti bukletai su nurodytomis poilsio zonomis?
„Radviliškio krašto bendruomenės“ gidas A.Vitartas domėjosi, ar  miškininkai bendradarbiauja su Radviliškio turizmo informaciniu centru ir ar bus išleisti bukletai su nurodytomis laužavietėmis bei poilsio zonomis.
Pasak G. Nemunio, šis klausimas laikui bėgant išsispręs – yra už rekreacija atsakingas darbuotojas ir tokie bukletai atsiras rajono turizmo informaciniame centre.

Klausimams išsekus, bendruomenės nariai aplodismentais padėkojo svečiams už išsamiai atsakytus klausimus, svečiams buvo padovanota savaitraščio „Radviliškio kraštas“  prenumerata. Išlydėjus svečius, bendruomenės nariai diskutavo apie bendruomenės šventę, vyksiančią vasario 9 d., padvigubėjusias šilumos kainas už gruodžio mėnesį bei problemas dėl atliekų išvežimo.
„Radviliškio krašto bendruomenėje“  vykstančias „Kavos popietes“ organizuoja bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai V. Aleknienė, R. Radavičienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas. Sausio 21 d. popietę organizuoti taip pat padėjo T. Kojelienė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, J. Bagdžiūnienė.

„Radviliškio krašto“ informacija



Total
0
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Posts