Sausio 31-osios dieną žmonės iš visos Lietuvos Pakiršinyje atsisveikino su šaltakraujiškai nužudytu keturmečiu. Kančių patyrusį berniuką į paskutinę kelionę palydėjo gausus būrys žmonių. Žmonės prie Pakiršinio etninės kultūros ir amatų centro dėjo žvakutes, žaislus.
Medikai buvo apstulbę
Įtariama, kad ketverių metų berniuką sausio 25 d. mirtinai sumušė patėvis Gediminas Kontenis. Jis teisėtvarkai jau žinomas – buvo du kartus teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir disponavimo narkotikais. Vaikui padaryti sužalojimai buvo labai sunkūs: kūnas nusėtas mėlynėmis, sužeistos galvos smegenys, plaučiai. Berniukas buvo skubiai operuotas, tačiau medikų pastangos buvo bevaisės – Matukas mirė. Pasak medikų, berniukui buvo suduota apie 20 smūgių, dauguma jų į galvą. Šiuo metu įtariamasis, mirusio keturmečio patėvis Gediminas Kontenis yra suimtas trim mėnesiams, o 23 metų motina Monika – savaitei.
Atėjo atsisveikinti su draugu
Matas Abromaitis užaugo Radviliškio rajone, Pakiršinio kaime. Berniuką augino viena mama Monika, o kai ji buvo išvykusi į užsienį – seneliai, mamos tėvai. Matukas lankė Pakiršinio vaikų lopšelį darželį, tad su buvusiu draugu atėjo atsisveikinti darželio auklėtiniai. „Matukas lankė darželį Pakiršinyje, dvejus metus buvau jo auklėtoja. Jį prisimenu kaip labai linksmą, laimingą vaiką. Kadangi Monika gyveno netoli darželio, dažnai Matuką atsinešdavo ant pečių užsikėlusi, visada buvo linksma, gerai nusiteikusi. Kai Monika dirbo, berniuką iš darželio pasiimdavo jo dėdės – mamos broliai arba seneliai. Vaikas niekada nebuvo atvestas nei sumuštas, nei apstumdytas“,- sakė buvusi berniuko auklėtoja Genovaitė. Nevalingai kyla klausimas – jeigu berniukas būtų likęs gyventi pas senelius Pakiršinyje, gal šiandien būtų gyvas?
Atsisveikinti su draugu atėjo ir Vido Antonovo sūnus, su nužudytu berniuku lankęs tą patį darželį. „Aš Matukui dovanoju savo mylimiausią mašinytę, nes jį Dievulis pasiėmė. Jis buvo su manimi geras, žaisdavome lauke su kamuoliu ir dar į parką eidavome su juo pažaisti”, – sakė berniukas. Sūnų atlydėjęs V. Antonovas sakė, kad iš smurtaujančių tėvų reikia atimti vaikus. „Aš savo nei vieno vaiko nemušiau, su jais reikia kalbėti, juos reikia mokyti. Už tokį žiaurų mažo vaiko sumušimą reikia teisti mirties bausme. Jeigu išgėręs ar apsvaigęs nuo narkotikų vyras pradeda vaiką barti, nuo rėkimo jis dar labiau įsiaudrina, pasipila smūgiai, neapskaičiuoja jėgos ir viskas baigiasi tragedija“,- sakė V. Antonovas.
Reikia būti pilietiškiems
Prie Pakiršinio dvaro besiburiuojančios moterys kaltino šeimos kaimynus, kurie išgirdę vaiko riksmą neiškvietė policijos ir taip neužbėgo nelaimei už akių. „Kai gyvenau Pakiršinyje daugiabučiame, išgirdusi už sienos
muštynių triukšmą visada belsdavau į duris, pasiimdavau kartu ir vyrą, kad drąsiau būtų. Ten juk irgi gyveno žmonės, nejaugi jie negirdėjo mušamo vaiko riksmo, negalėjo jam padėti“,- sakė pakiršinietės. Pasak kalbintų žmonių, jeigu smurtautojams laiku būtų pakviesti pareigūnai, aukų būtų daug mažiau, viskuo kaltas tas mūsų lietuviškas abejingumas.
Dėl tragedijos kaltina motiną
Daugelis laidotuvėse dalyvavusių žmonių dėl tragedijos kaltina mirusio berniuko motiną Moniką. „Jeigu mane ar mano vaiką vyras muštų, pasiimčiau vaiką ir eičiau per Lietuvą“,- sakė moterys. Ne visi skubėjo smerkti berniuko motiną. „Gal ji ir norėjo palikti Kontenį, bet jis grasino jai, kad užmuš, jeigu jį paliks“,- sakė pakiršinietis V.Antonovas. Berniuko mama laidotuvėse nedalyvavo – nors prokuroras ir leido, ji parašė raštišką atsisakymą. „Gal ji dar turi širdį ir jai skaudu būtų matyti vienintelio sūnaus laidotuves“,- savo versijas išsakė pakiršiniečiai. Baisogalos bažnyčioje – pamaldos už nužudytą vaiką Baisogalos bažnyčioje vyko pamaldos už nužudytą keturmetį. Paskui baltą Matuko karstelį į bažnyčią žengė gedulingas palydinčiųjų būrys. „Nereikia išleisti dar daugiau įstatymų, kad nuo žiauraus elgesio būtų apsaugoti vaikai. Geros privalo būti žmonių širdys, o joms įstatymų niekas nerašo. Jeigu pradėsime gėrį kurti nuo savo aplinkos, panašių tragedijų nebus. Šiandien švenčiame Matuko gimtadienį – jo amžinojo gyvenimo gimtadienį“,- sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir kvietė visus pasimelsti už mirusį berniuką. Žemiškoji Mato Abromaičio kelionė truko labai trumpai – tik ketverius metus. Ji baigėsi netoli Baisogalos esančiose kapinėse.
