,,Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose netikėtai ir neplanuotai įvyko ,,Ubagų balius“, kurį suorganizavo bendruomenės narys, gidas Albertas Vitartas.
Ilgametės šventės tradicijos
Pasibaigus rugiapjūtei, rugpjūčio 2 dieną, liaudyje buvo paplitusi tradicija pirmuoju derliumi pavaišinti kenčiančius nepriteklių. Jiems būdavo dalinama duonos ir kitų maisto produktų. Ši diena dar kitaip vadinama Porciunkule. Porciunkulė – nedidelis miestelis Italijoje, kuriame XIII amžiuje šv. Pranciškus Asyžietis atstatė mažytę koplytėlę ir prie jos įsteigė pirmąjį Mažųjų brolių pranciškonų vienuolyną. Šventasis Pranciškus Asyžietis buvęs neturtingas ir basas. Su tuo siejamas ir Ubagų dienos pavadinimas.
,,Ubagų balius“ bendruomenės namuose
Tačiau bendruomenės namuose, ko gero, nei vienas čia dirbantis Porciunkulės dienai neteikė ypatingos reikšmės tol, kol į bendruomenės namus, lyg griaustinis iš giedro dangaus, neįžengė pasiramsčiuodamas lazda ir varganais rūbais apsirengęs ,,ubagas“ – Albertas Vitartas. Kiekvienam darbuotojui jis linkėjo: ,,Niekada neišsižadėk tiurmos, terbos ir ubago lazdos“ bei apdovanojo žiupsniu druskos ir svogūnu.
Po išdalintų lauktuvių ir asmeninių palinkėjimų, gidas pakvietė visus į ,,Ubagų balių“. Į puotą prisijungė netikėtai ir į bendruomenės namus užsukęs Polekėlės kelbonas Feliksas Baliūnas. Čia ,,ubagas“ visus ragino laužti nuo bendro kepalo po gabalą juodos duonos, ją trupinti į jau seniai visų matytus Alberto atsineštus aliuminius dubenius, apibarstyti duoną cukrumi ir užpilti vandeniu. Taip bendruomenės narys visiems priminė seniai pamirštą patiekalą – ,,ubagienę“, skirtinguose regionuose dar vadinama ,,dūnyne“ ar ,,kaplūnu“. Šis patiekalas, valgytas iš aliuminių dubenėlių ir aliuminiais šaukštais, visiems, ko gero, priminė vaikystę bei privertė stebėtis, kaip pasikeitė laikai, valgymo įpročiai bei patiekalai. Vaikystėje nieko nestebinęs patiekalas, itin mėgtas valgyti karštomis vasaros dienomis, dabar daugelio namuose yra visiškai užmirštas.
,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius kartu su kolektyvu bei Polekėlės klebonu Feliksu Baliūnu pasivaišinę ,,ubagiene“ dėkojo A. Vitartui už tai, kad praskaidrino kasdienybę, priminė vaikystę bei privertė susimąstyti apie ateitį. Gyvenimas kiekvienam, nepriklausomai nuo jo finansinės ar socialinės gerovės, gali iškrėsti piktą pokštą, o tada … ubago lazda, terba, o gal ir tiurma.
,,Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija
