Balandžio 4 d. Šiaulių apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Šioje rezonansinėje Radviliškio rajono mastu byloje teismas turi išnarplioti 9 kaltinamųjų, įskaitant ir dabartinio rajono mero A. Čepononio, veiksmus. Posėdyje turėjo prasidėti kaltinamųjų apklausos, kadangi jų gynybos prašymu jie sutiko duoti parodymus tik po liudininkų apklausų bei turimų įrodymų pagarsinimo. Paskutiniame posėdyje vienas iš kaltinamųjų, buvęs Tarybos narys A. Juodis, pateikė dar vieną prašymą.
Posėdis prasidėjo A. Juodžio advokato pageidavimu pamatyti teismo priimtą kovo 31 d. nutartį, kuria A. Juodžio prašymas dėl kreipimosi į ekspertus įvertinti konkursams pateiktų sąmatų atitikimą realioms to meto kainoms buvo išnagrinėtas ir atmestas. Teismas pastebėjo, kad penktadienį, kai buvo skelbiama nutartis, nei paties kaltinamojo A. Juodžio, nei jo gynėjo nebuvo, nors išklausant nutartį dalyvavo bylos nagrinėjimą stebintys pašaliniai asmenys. Kol kaltinamojo A. Juodžio advokatas gilinosi į teismo argumentus, kuriais remiantis buvo netenkintinas prašymas dėl ekspertų išvados, koridoriuje galima buvo girdėti advokatų pamokymus kaltinamiesiems: „…buvo seniai, nieko neatsimenu…“
Teismui grįžus po pertraukos, prasidėjo kaltinamųjų apklausos. Nepaisant kaltinamojo A. Čepononio gynėjo A. Liutvinsko prašymo, teismas pradėjo apklausti kaltinamuosius pagal kaltinime išdėstytą eiliškumą. Suprantamas teisiamo konservatoriaus chirurgo A. Juodžio (ne)sąmoningas noras visomis priemonėmis ir būdais atitolinti neišvengiamybę. Bet likimas nebuvo toks gailestingas. A. Juodis apklausos pradžioje labai šykščiomis detalėmis apibūdino save, net neminėjo, kad tuo metu buvo Tarybos narys. Pateiktų kaltinimų ir net esmės nesupranta, kaltas neprisipažįsta ir duodamas parodymus nemanė, kad kur nors kada nors kaip nors darė ką nors neteisėto.
Jo atsakymai į teismo, prokurorų, kitų kaltinamųjų gynybos klausimus buvo prieštaringi. Teismui teigdamas, kad nedarė niekam spaudimo ar įtakos, tačiau nemanė, kad yra blogai paskambinti į savivaldybę ir paprašyti, kad įsiskolinusiai įmonei būtų pervesti pinigai. Apie savivaldybės rengiamus konkursus kaltinamasis A. Juodis sužino eidamas… gatve ir sutikęs merą!!! Nors apie tai tarsi viešai paskelbiama, bet telefoniniuose pokalbiuose su įmonės direktore girdisi, kad jis džiaugiasi įsiskolinusiai įmonei „suradęs“ darbo be realaus dalyvavimo„konkursuose“, tačiau tuo pačiu teigia, kad jis tebuvo įmonės akcininkas ir jokia veikla neužsiėmė. Savo vaidmenį jis įvardino kaip komutatoriaus. Nors kompiuterių tinkluose tokio pavadinimo elementas naudojamas duomenų srautų valdymui, panašu, kad kaltinamasis A. Juodis tikriausiai susipainiojo reikšmėse. Tinkamesnis jam būtų J. Petrovo knygos „12 kėdžių“ herojaus O. Benderio rolės pritaikymas.
Prokuroro klausimas apie jo pokalbius su kaltinamuoju A. Čepononiu privertė sunerimti kaltinamuosius, kurie šnibždėjosi tarpusavyje, bei gynybą, todėl A. Čepononio advokatas A. Liutvinskas net bandė mokyti prokurorą, kokius klausimus uždavinėti. Į paskutinį teismo pateiktą klausimą dėl jo vaidmens įmonėje ir elektroninės bankininkystės prieigos bei nurodymų, į kurią banko sąskaitą pervesti lėšas iš savivaldybės, kad jos nebūtų areštuotos pagal kreditorių reikalavimą, A. Juodis aiškiai atsakyti nebegalėjo.
Antrasis liudyti turėjo kaltinamasis G. Žilėnas. Buvęs Tarybos narys ir ŽŪK „Dobilas“ akcininkas pasiruošė įspūdingą kalbą, kurią skaitė apie 25 minutės. Teismui kaltinamasis prisistatė kaip gerasis samarietis, o savo įmonę – kaip socialiai atsakingą ir net nesavanaudiškai dirbusią rajono labui. Vardindamas atliktus darbus, nepamiršo paminėti šimtatūkstantines eurų sumas, kurios galimai buvo sutaupytos rajono biudžetui, nes darbai buvo atlikti trigubai pigiau. Perskaitęs kalbą kaltinamasis G. Žilėnas pabrėžė, kad nesupranta nei kaltinimų, nei jų esmės bei nepripažįsta kaltės. Jis pasinaudojo LR Konstitucijos garantuojama teise neduoti prieš save parodymų ir atsisakė teikti atsakymus į klausimus.
Trečiasis ėjo liudyti „šaikos“ lyderis arba rajono „Caras“. Visiškai nekeista, kad ir kaltinamasis A. Čepononis jam pateiktų kaltinimų nepripažįsta ir jaučiasi visiškai nekaltas. Duodamas parodymus, kaltinamasis A. Čepononis teigė, kad jo pagrindinis tikslas buvo užbaigti objektus ir gauti ES finansavimą šiems objektams. Jis tik atlikęs pareigą, kurią jam pavedė … rajono Taryba, kuri balsuodama priėmė tam tikrus sprendimus. Į pateiktą klausimą, kodėl kitas kaltinamasis, buvęs administracijos direktorius E. Pranevičius, jam skambina ir teiraujasi dėl beveik 200 tūkstančių litų mokėjimo į priekį G. Žilėno įmonei, A. Čepononis tiesiog teigia, kad juos siejo tik BENDRAŽMOGIŠKI SANTYKIAI. Pateikdamas atsakymus, kaltinamasis A. Čepononis garsiai įvardino savo valdymo metodus. Kai prokuroras A. Mirnyj paklausė, ką norėjo kaltinamasis A. Čepononis pasakyti žodžiu „kriminalas“, „Caras“ pasakė: „…bet kas, kuris pažįsta mane, žino, kad aš naudoju tokius žodžius, kad pasiekčiau iš bet kurio specialisto reikalingų rezultatų. Naudoju ir taktiką, kad kreipsiuosi į teisėsaugą, kad tik pasiekčiau norimą rezultatą iš specialistų ir kitų asmenų…“ Ar tokie žodžiai įrodys jo kaltumą ar nekaltumą, nuspręs teismas, tačiau Radviliškio rajono savivaldybėje ir jos administracijoje bei įstaigose, įmonėse dirbantiems asmenims tikrai situacija nepavydėtina. Kai rajono vadovas naudoja galimą šantažą kaip spaudimo priemonę, o ne tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius dirbant rajono bendruomenei. Tai primena daugiau baudžiaviniais laikais buvusius pono ir baudžiauninkų santykius, kur lažą atliekantis valstietis visu savo kūnu ir siela tarnauja ponui ir vykdo visus jo įgeidžius. Turinčio pedagoginį išsilavinimą kaltinamojo A. Čepononio galvoje tikriausiai vyrauja susiformavusi pasaulėjauta, besiremianti valdomųjų besąlygišku paklusnumu ir to paklusnumo išlaikymu bet kokiomis priemonėmis.
Toliau teismui teigdamas, kad jam nerūpėjo objektų darbai ir jis neva darbiniuose susitikimuose tik konstatuodavo faktus bei spręsdavo iškilusius sunkumus, tačiau taipogi nesibodėdavo administracijos specialistams skambinti ir 6.30 ryte dėl galimai objektuose per lėtai vykdomų darbų!? Įmonė, kuri „laimėjusi“ konkursą neturi apyvartinių lėšų arba pervedamos lėšos kažkur galimai „pradingsta“, neatlieka laiku darbų, dėl to nėra kalta. O tuometinis meras ieško kaltų ne savo bendrapartiečių vadovaujamoje įmonėje, o tarp administracijos darbuotojų ir specialistų bei reikalauja iš jų rezultatų.
Klausimai dėl papildomų darbų, kurių atlikti nereikia, nors už juos sumokėta, deja, lieka neatsakyti pasinaudojant advokatų patarimais: „neatsimenu, nežinau, seniai buvo“. Prokuroras ir teismas klausė, kodėl reikėjo pervesti 186 tūkstančius litų už dar neatliktus darbus, kaltinamasis A. Čepononis išsisukinėdamas teigė, kad tai buvo ne avansas, o ankstesnių sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Tačiau kodėl įmonė turėjo už 7 dienų pervesti atgal tas lėšas, jei savivaldybė įmonei pervedė dalį savivaldybės įsiskolinimų, liko neatsakyta.
Pabaigus kaltinamojo A. Čepononio apklausą, teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad proceso šalys pavargusios, pasiūlė skelbti pertrauką ir kitus kaltinamuosius apklausti kitame posėdyje. Posėdžio pabaigoje teismas nagrinėjo kaltinamojo R. Juzukonio nušalinimo nuo Radviliškio kultūros namų direktoriaus pareigų klausimą. Prokuroras prašė teismo 3 mėnesiams nušalinti kaltinamąjį, o jo gynėjas siūlė teismui nepalaikyti prokuroro ir grąžinti R. Juzukonį į direktoriaus pareigas.
Marius Aleksiūnas
