Artėjant šventėms skubame visi: ir pėstieji, ir vairuotojai. Todėl vairuotojams reikia dar būti budresniems, o pėstiesiems prisiminti pagrindinę kelio kirtimo taisyklę – sustoti, kelis kartus apsidairyti į abi puses ir į važiuojamąją dalį įeiti tik įsitikinus (!), kad tai yra saugu.
Dažnas pėsčiasis puolą į kelią su mintimi, kad perėjoje automobilis privalo jį praleisti ir į kelią žengia nepasivargindamas įsitikinti ar artėjantis automobilis stoja. Savo akimis esu mačiusi, kai moteris, išėjo į perėją degant raudonam (!) šviesoforo signalui (jau tuoj turėjo užsidegti žalia) ir į kelią įsuko vairuotoja, kuriai dar degė žalia. Ji pėsčiąją ,,apipypino“, o ši atsisukusi nepatenkinta pasižiūrėjo į vairuotoja ir baisėjosi, kaip pastaroji drįso ją ,,apipypinti“ pėsčiųjų perėjoje. Tai yra puikus pavyzdys dažno (bet tikrai ne visų) pėsčiųjų ,,išpindėjimo“.
Dažnai žmonės į gatvę eina net nepagalvodami ar transporto priemonė spės sustoti laiku. Kiekvienas pėsčiasis turėtų ,,įsikalti į galvą“, kad jam sustoti yra 1000 kartų lengviau nei automobiliui. Ypač žiemą. Dažnas per daug drąsiai eina į perėją nepagalvodamas apie kliūtis, su kuriomis susiduria automobilio vairuotojas – slidus kelias, prastas matomumas. Vieną saulėtą baltos žiemos dieną neapsižvalgiusios į perėja išėjo dvi moterys, kurioms tik laimingo atsitiktinumo dėka nepervažiavau kojų pirštų. Akino saulė ir dėl to matomumas buvo gana prastas, nepadėjo nei tamsūs akiniai, nei skydelis nuo saulės. Ir kad ir kaip atsargiai stengiuosi vairuoti, moterys priėjusios prie kelio į jį žengė kaip tik tuo metu kai aš važiavau pro šalį. Taisykles pažeidė jos, o neatsakinga tikriausiai būčiau likusi aš. Ir daba labai dažnai prieš perėjas įsitempusi paranojiškai žvalgausi, ar koks ,,gudruolis“, jausdamasis visateisiu, nesugalvos iššokti prieš automobilį.
Pėstieji, būkite geri, rūpinkitės savo ir kitų saugumu ir neikite į gatvę priešais automobilį, ypač jei už jo yra didelis tarpas, kurio ,,išlaukę“ galėsite saugiai pereiti kelią. Juk šiek tiek palaukti nėra sunku. Prisiminkite, kad kiekvienas yra atsakingas už savo saugumą ir vairuotojas jūsų saugoti neprivalo. Jis nėra atsakingas už tai, kad sugalvojote į kelią įeiti staiga ir neapsidairęs. Vairuotojas atsakingas už tai, kad neviršytų greičio, važiuotų saugiai ir budriai. Bet net ir labai budrus vairuotojas važiuodamas saugiu greičiu nespės laiku sustabdyti automobilio jei jūs neatsakingai išbėgsite į kelią. Radviliškio mieste daugiausia budrumo reikalauja perėjos prie ,,Senukų“ ir ,,Vaikų salos“ parduotuvių.
Dideliu galvos skausmu vairuotojams tampa ir automobilių stovėjimo aikštelės, nes, pasirodo, ir čia pėstieji turi pirmumą. Bent jau dažnas taip galvoja, todėl automobiliui parkuojantis (ypač išvažinėjant atbuline eiga) žygiuoja automobilio trajektorija ir nepatenkintas žiūri į vairuotoją. Puikus pavyzdys – didžiosios Radviliškio ,,Maximos“ automobilių stovėjimo aikštelė. Net ir matydami automobilį žmonės drąsiai eina link įėjimo, nes pagal ,,išpindėjusį“ pėsčiąjį, vairuotojas privalo jį praleisti, nes jis (pėsčiasis) yra svarbiausias eismo dalyvis.
Mieli pėstieji, būkite visada atidūs, nepulkite prieš automobilius, nes jie yra svarbesnis eismo dalyvis nei jūs, taip pat tam tikromis sąlygomis juos gerokai sunkiau suvaldyti nei pėsčiajam savo kojas, ir neskubėkite be reikalo.
Justina Smulkytė
