Niekas nedrįs paneigti, kad greitu tempu judančiame pasaulyje visų rūšių komunikacija itin svarbi. Postmoderniame šiuolaikinių technologijų vyraujančiame pasaulyje keliai nepraranda prasmės – bet kurios valdžios vienas iš prioritetų turi būti keliai. Tvarkingi ir prižiūrėti. Ir visiškai nesvarbu, ar tai didelė valstybė, ar nereikšmingas savivaldos rajonas. Toks kaip Radviliškis. O jame akivaizdu, jog vadovaujantieji neteikia keliams daug dėmesio ir kurie yra podukros vietoje.
Prasta kelių būklė – viena iš priežasčių bėgti iš kaimo
Daugybė rajono gyventojų iš kaimiškųjų seniūnijų skundžiasi itin prasta kelių kokybe. Žinoma, vilnietis ar kaunietis pagalvotų, kad visas Radviliškio rajonas yra didelis kaimas. Ir jis, ko gero, būtų teisus, nes rajono centre – Radviliškyje – gal tik daugiau nei pusė miesto gatvių yra asfaltuotų. Tačiau kai kurie keliai su nesuskaičiuojamu duobių skaičiumi greičiau primena Mėnulio kraštovaizdį ir būtų tinkamesni astronautų visureigių bandymo poligonams. Palijus kai kurie keliai tampa nepravažiuojamais – tuo teko įsitikinti ir merui su komanda, kai pavasarį vyko į vieną iš savo veiklos pristatymų. Tikėjotės, kad asfaltuoti keliai geresnės būklės? Iš karto galima nuliūdinti, jog ir kietos asfalto dangos keliais rajonas negalėtų pasidžiaugti. Ar tai itin rafinuotas būdas išvaryti kaimo žmones nei tai darė sovietinis melioracijos bumas, nežinia, bet efektas, ko gero, geresnis ir pigesnis. Juk nepriežiūra nieko nekainuoja, o pamirštas ir į gilų užkampį nustumtas žmogus niekam nereikalingas. Turtingesnis gali nusipirkti visureigį, valdžioje esantis politikas naudojasi tarnybiniu automobiliu, o vargšui belieka susikrapštyti lėktuvo bilietui į vieną pusę. Viena, ko nepamiršo ši koalicinė konservatorių, socdemų su liberalais rajono valdžia – tai surinkti daugiau lėšų iš kaimo! Žemė juk pabrango, neva rinka sukėlė vertę, bet opozicijos narių pasiūlymai skirti daugiau lėšų ir investuoti į kaimiškųjų seniūnijų kelius mero A. Čepononio ir jo komandos buvo išvadinti nepagrįstais, beprasmiais ir niekiniais.
Pinigų yra, o darbai nejuda
Akylesnis būtų pastebėjęs, jog šiemet gegužės mėnesį buvo pasirašytos net 24 sutartys dėl rajoninių kelių tvarkymo. Iš jų pusė – dėl asfaltuotų kelių ir gatvių dangos priežiūros ir paprasto remonto. Už viešųjų pirkimų konkursų organizavimą atsakingas Statybos skyriaus vedėjas G. Vičas neslepia, kad pirkti urmu gerokai patogiau. Bendra sudarytų sutarčių vertė yra 2 681 335 eurai. Visiems rajono asfaltuotiems keliams ir gatvėms, kurių priežiūra turi rūpintis seniūnai. Bet ar jiems leidžiama tuo rūpintis ir ar tikrai jie nori tai daryti, klausimas atviras. Kai kurie seniūnai pradeda skųstis, jog į jų pasiūlymus, kur, atsižvelgus į konkrečios seniūnijos gyventojų poreikius, būtų geriausia ir tikslingiausia remontuoti gatves ar kelius, nekreipiama jokio dėmesio. Deja, centras (Radviliškyje įsikūrusi valdžia – red.) to neleidžia motyvuodama, kad tai geriausiai žino meras su saviškiais. Seniūnai, jų manymu, yra viešuosius darbus atliekančių asmenų prižiūrėtojai ir pagrindinė jų prievolė – užtikrinti savalaikį gėlių palaistymą! Tačiau grįžkime atgal. Iš daugiau nei pustrečio milijono eurų sudarytų sutarčių įspūdinga 1 mln. 960 tūkstančių eurų dalis atiteko vienai įmonei. Tai Kėdainiuose registruota įmonė UAB „Helanas“, kurios vienas pagrindinių akcininkų yra buvęs Raseinių rajono tarybos narys V. Jacikas. Reikėtų gerokai daugiau duomenų, kad atsektum, kas kada pateikė kokius pasiūlymus, bet viešai prieinami duomenys rodo, jog iš 12 sutarčių du trečdalius pasirašė būtent kėdainiškiai. Kas padėjo jiems nusigriebti tokią grietinėlę ir kodėl vietos įmonės tapo tokios nekonkurencingos, istorija verta atskiros plunksnos. Tuo tarpu, kodėl laimėtojas nesiskubina ar jo niekas neskubina, nors asfaltuotų gatvių ir kelių kokybė prastėja sulig kiekviena diena, tampa labai įdomu.
Radviliškis mokės 7,5 karto brangiau nei Kėdainiai
Nuostabus dalykas yra CVP IS duomenų bazė. Joje perkančiosios organizacijos privalo viešinti daug informacijos. Neabejotinai, daug jos savo noru nei politikai, nei valdininkai neviešintų. Bet privalo. Tad lyginant rangovą, matosi, jog kėdainiškių įmonei „Helanas“ šiemet sekėsi. Ne tik beveik du milijonus eurų nusigriebė iš Radviliškio rajono biudžeto, bet ir kituose rajonuose. Jie laimėjo konkursus ir Joniškyje, Raseiniuose, Kėdainiuose. Nieko nenustebins, jog laimėjo porą konkursų Kėdainiuose už 260 tūkstančių eurų. Juk vietos verslas yra ir panašiai, bet kai palygini, jog ta suma skirta aštuonioms seniūnijoms ir sutartis yra trejų metų trukmės, sukelia įdomių minčių. Darbai nupirkti tie patys, rangovas tas pats, kvadratinio metro įkainis Kėdainiuose porą eurų net didesnis, bet galutinė sudarytų sutarčių vertė daugiau nei 7,5 karto didesnė. Ne procentais skiriasi, o kartais. Aišku, nėra juk taip baisu, kad valdžia skiria septynis kartus daugiau lėšų palyginus su kaimyniniu rajonu, nes Radviliškio rajono kelių būklė apgailėtina, prasta, o tam tikru metu ar sąlygomis, net nepravažiuojama. Palyginti galima ir su Raseinių rajonu. Ten taip pat pasirašytos dvi sutartys, kuriose įvardijami numatomi darbų kiekiai. Asfaltuotų kelių duobės ir paprastasis remontas 11 seniūnijų Raseinių rajono biudžetui turėtų kainuoti 129 820 eurų metams, tai trijų metų vertė būtų apie 390 tūkstančių. Ir tai būtų apie penkis kartus mažesnė suma nei Radviliškio rajono valdininkų. Tačiau čia ir yra seno lapino gudrybė. Jei kėdainiškiai ar raseiniškiai sutartyse preliminariai nurodo numanomus darbų kiekius, tai pas radviliškiečius to nerasi. Kaip paprastai genialu. Bet kuriam kritikui galės pamojuoti sutartimis ir prieš rinkimus viešinti, jog pinigų nebuvo gailėta, tačiau seniūnams neleidžiama pasirinkti ir daryti. Kad apsisaugotų nuo tokių kaltinimų, pavedimai daromi žodžiu. Kuris išdrįs paliudyti, jog seniūnijos keliai netvarkomi ne dėl seniūno kaltės, bet dėl aukštesnės valdžios paliepimo? Jei pasipriešintų, sulauktų Šeduvos apylinkių seniūno likimo…
Pinigų yra, o rangovas nedirba
Savivaldybės koridoriuose jau piktinamasi, kad kėdainiškių įmonė neskuba atlikti įsipareigojimų. Suprantama, verslas taip pat turi savo prioritetus, o ir konkurencija yra pakankamas pagrindas tobulėti. Tačiau pagrindinis rangovas, su kuriuo trejiems metams sudarytos sutartys dėl asfaltuotų kelių ir gatvių duobių tvarkymo, kažkodėl neskuba. Valdininkus pasiekia daugybė skundų, gyventojai rašo, o darbai nejuda. Prieita prie situacijos, kai pinigų yra, o nėra kam dirbti. Paprašytas pakomentuoti situaciją, UAB „Helanas“ direktorius Ramūnas Gailius per daug nesileido į komentarus ir lakoniškai atrėžė, jog sutarčių laikysis. Tuo tarpu rajono valdininkai jau nebeslepia, kad kėdainiškiai apžiojo gerokai per didelį kąsnį, todėl ir nebegali tinkamai susitvarkyti su prisiimtais įsipareigojimais. Tad jei ir nusišypsojo netikėta laimė iš viso rajono tik Radviliškio miesto gyventojams turėti sutvarkytus daugiabučių namų kiemus, tuo labai džiaugtis nereikėtų.
Tuo tarpu Radviliškio miesto seniūnas E. Mončauskas siunčia linkėjimus iš Pietų Afrikos Respublikos. Ar tie linkėjimai kaip nors ir kokia nors forma susiję su 7,5 karto didesne rangos sutartimis, nei patvirtinti, nei paneigti negalima. O ir darbo grupės kurti nereikėtų, juk žinoma, kaip baigėsi pensijų išnešiojimo viešojo konkurso tyrimas. Tada buvo nuspręsta, kad viskas pagal „įstatymą“. Visi gerai supranta ir žino, kieno ir kurį „įstatymą“.
Marius Aleksiūnas
