Praėjusį sekmadienį įvykusiuose savivaldos rinkimuose rinkėjai apsisprendė, ką nori matyti rajono Taryboje. Uždarius rinkimų apylinkes ir suskaičiavus urnose esančius balsus, paaiškėjo, kiek mandatų gavo konkreti partija ar visuomeninis judėjimas. Dar nepadėtas galutinis taškas kovoje dėl mero posto, nors niekam nebekyla klausimų, kas yra akivaizdus favoritas.
Radviliškiečių aktyvumas atiduodant balsus rinkimuose buvo 49,21 %, kai Lietuvos vidurkis – 47,2%. Tiesa, į politinę rajono areną pateko tik viena nauja politinė jėga – nepartinis visuomeninis komitetas „Už geresnį gyvenimą visiems“, kurio sąrašą vedė Gediminas Lipnevičius ir kuris pakeitė skandalų krečiamos „liberalų“ partijos atstovus. Iš esmės kėdžių persistumdymas daugiausiai davė naudos valdančiajai TS – LKD partijai ir naujai atėjusiam nepartiniam visuomeniniam komitetui.
Tik skaičiai
Radviliškio rinkimų apygardoje šiuose rinkimuose buvo registruoti 31 tūkst.
921 rinkėjas, o tai 2 tūkst. 761 vienu mažiau negu 2015 metais. Rinkimuose
dalyvavo 15 tūkst. 709 rinkėjai, kas sudaro 49,21 %, kai prieš ketverius metus prie rajono
balsadėžių buvo atėję 16 tūkst. 484 rinkėjai arba 47,53%. Balsuoti buvo galima 28 apylinkėse,
kai 2015 metų rinkimuose jų dar buvo 42. Po apylinkių skaičiaus sumažinimo ir,
Radviliškio rinkimų apygardoje pati didžiausia rinkėjų skaičiumi šiuose
rinkimuose buvo Kudirkos. Joje registruotų rinkėjų buvo 2839, nors 2015 metų
savivaldos rinkimuose – 2099. Mažiausioje – Beinoravos – vos 368, kai prieš
ketverius metus su 135 registruotais rinkėjais buvo Gražiškių apylinkė. Įdomus
faktas, kad pačioje didžiausioje apylinkėje, kur registruotas ir rajono meras
Antanas Čepononis, balsuota aktyviausiai – 56,29 % arba apsisprendimą pareiškė net 1598
rinkėjai. Pasyviausiai rajono valdžią rinko Palonų ir Daugėlaičių apylinkėse:
ten prie urnų atėjo 146 ir 242 rinkėjai, kas sudaro atitinkamai 37,73% ir 37,99 % nuo visų tose apylinkėse registruotų
rinkėjų.
Laimėtojai – konservatoriai
Suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad iš 24 Tarybos mandatų 11 atiteko
TS – LKD arba taip vadinamiems konservatoriams. Prieš 4 metus jie buvo
gavę dviem mandatais mažiau. Antri liko socialdemokratai su 5 mandatais ir tai
vienu mažiau nei praeituose rinkimuose, treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjunga, kuri pasididino vienu mandatu daugiau ir dabar turės 4 mandatus. Dar
po du mandatus iškovojo nepartinis visuomeninis rinkimų komitetas „Už geresnį
gyvenimą visiems“ ir Darbo partija, kuri taip pat sumažėjo, nes praeitoje kadencijoje buvo gavusi 3 mandatus,
o šioje – tik 2.
Paskutinio mandato priklausomybė paaiškės po II rinkimų turo, kai bus renkamas meras – tarybos narys. Jis
atiteks konservatoriams arba socdemams, kadangi jų atstovai pateko į antrąjį
turą. Jei laimės A.Čepononis, tai konservatoriai turės 12 mandatų –
beveik pusę Tarybos. Jei laimėtų K. Račkauskis, tai socdemai
kontroliuotų 6 mandatus.
Iš politinės arenos iškrito liberalai, neperlipę 4 % barjero. Algimanto Rusecko vedamas skyrius patyrė sutriuškinimą ir gavęs vos 387 balsus liko paskutinis. Už borto taip pat liko ir nuolatiniai autsaideriai – partija Tvarka ir Teisingumas. Audronės Beresnevičienės vedami tvarkiečiai surinko 457 balsus. Taip pat du naujai sukurti visuomeniniai rinkimų komitetai nesurinko pakankamo rinkėjų palaikymo. Buvusio Baisogalos seniūno Romo Kalvaičio vedamas komitetas „Vardan žmogaus“ gavo 494 balsus, kai dviejų Tarybos narių Justo Malinausko ir Eduardo Martynkino „Mes esame KITOKIE“ – 536 balsus.
Reitingavimo rezultatai
Dabartinė rinkimų sistema tiek į Seimą, tiek savivaldoje leidžia rinkėjams
šiek tiek koreguoti iš anksto sudarytus sąrašus reitinguojant kandidatus. Kai
kurių kandidatų atžvilgiu padaromos sąrašo korekcijos gana drastiškos: vieni kaip
raketos šauna į viršų, kitiems skaudžia tenka nusileisti į realybę. Neabejotini
lyderiai, kurie surinko daugiausiai pirmumo balsų, yra konservatoriai A.
Čepononis ir J. Margaitienė, atitinkamai surinkę 2570 ir 2036. Trečioje vietoje
– socdemas K.Račkauskis su 1096 pirmumo balsais. Paskui rikiuojasi konservatoriai
S.Dišlė – 940, I.Palionienė – 918, J.Pranys – 751, septintoje vietoje valstietis
M.Pauliukas su 732, toliau –
G.Lipnevičius su 403 pirmumo balsais, darbietis J.Baublys antras nuo
galo su menkais 187 pirmumo balsais. Jis aplenkė tik savo bendrapartietę,
buvusią Seimo narę, Z.Žvikienę, kurios pasiekimas 152 yra gerokai per kuklus
kaip tokio rango politikui. Įdomus pastebėjimas, kad dvi kadencijas vicemero
pareigas ėjęs K. Augulis nesužavėjo rinkėjų net savo partijoje ir gavo net
vienu balsu mažiau nei nepartinis G. Lipnevičius – 402.
Reitingavimo rezultatai lėmė, kad didžiausią šuolį padarė Šeduvos seniūnas
J.Pranys, pakilęs iš 49 vietos į 5. Nuo jo nedaug atsiliko Radviliškio miesto
seniūnas E.Mončauskas – iš 48 pakilo į 9. Tiesa, J. Pranys vėl turės spręsti
dilemą: atsisakyti seniūno pareigų ar ne, kadangi šios pareigos nesuderinamos
su Tarybos nario mandatu. Į klausimą, koks bus jo pasirinkimas, jis nesiteikė
atsakyti. Prieš ketverius metus, gavęs 658 pirmumo balsus, jis vis tik liko
seniūno pareigose. E. Mončauskas šiai dienai nėra apsisprendęs, ką daryti, nors
ir gavo 503 rinkėjų asmeninį pasitikėjimą atstovauti jiems Taryboje. Ar
konservatoriai seniūnai sutryps rinkėjų pasitikėjimą, parodys laikas.
Ar tikrai atsinaujino Taryba?
Rinkėjų apsisprendimas rodo, kad į rajono Tarybą perrinkti tik 9 praeitos
kadencijos nariai: konservatoriai A.Čepononis, S.Dišlė, A.Grabauskas ir
K.Dainius (Taryboje pradėjo dirbti tik nuo 2018 metų vidurio – red.), socdemai
E.Ivanauskytė, J.Pravilonis ir V.Janulaitienė, valstietis J. Povilaitis
ir darbietis J.Baublys. Žinoma, antras mero rinkimo turas teoriškai gali
pakoreguoti šį skaičių, jei laimėtų K. Račkauskis. Tada šeštą mandatą pasiimtų
K.Augulis ir perrinktų politikų skaičių padidintų iki 10. Galima atkreipti
dėmesį į tai, kad konservatoriai J.Margaitienė, I.Palionienė, J.Pranys
ir E.Pranevičius kandidatais buvo praeituose rinkimuose ir visi keturi atsisakė
Tarybos nario mandato. Tad labiausiai atsinaujinusios partijos yra LŽVS su
trimis naujais Tarybos nariais iš keturių, LSDP su dviem iš 5, Darbo partija –
su vienu iš dviejų turimų mandatų. Apibendrintai galima pastebėti, kad iš 24
narių net 10 bus visiški naujokai. Neabejotinai dar vyks tam tikras kėdžių perstumdymas
ar postų dalybos, kuris turės įtakos Tarybos nario mandato atsisakymui dėl
įvairiausių priežasčių.
Kam labiausiai pasisekė?
Analizuojant skaičius, į akis krenta tai, kad nepartiniai G. Lipnevičius ir V. Aleknienė turėjo
surinkti po 608 rinkėjų balsus, kad užsitikrintų Tarybos nario kėdę – daugiausiai iš visų kandidatų. Tuo tarpu darbiečiams
J. Baubliui ir Z. Žvikienei tos vietos kainavo gerokai mažiau – tik 424
rinkėjų balsus. Dėl mandatų taip pat labai turėjo stengtis ir valstiečiai – kiekvienas
jų Tarybos narys gavo 588 rinkėjų balsus. Paskui sekė socdemai su 567.
Pakankamai gerai pasisekė ir konservatoriams, kuriems už vieną vietą
užteko tik 532 balsų. Tiesa, skaičiuojant savivaldos rinkimų balsus ir
skirstant Tarybos narių mandatus, yra nustatoma mandatų skirstymo kvota –
Radviliškyje šiuose rinkimuose buvo 547 balsai už mandatą. Minėta kvota
nustatoma, kai lieka partijos ar visuomeniniai judėjimai, kurie surinko ne
mažiau kaip 4 procentus balsų nuo rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus.
Neabejotinas „laimės kūdikis“ yra Darbo partija, kuriai iki antro mandato truko
net 246 balsų. Taip pat pasisekė ir konservatoriams – jiems iki
vienuolikto mandato dar reikėjo 158 balsų. Labiausiai nuskriausti buvo valstiečiai,
nes jie surinko 165 balsais daugiau. Galima juokauti, kad dalis jų rinkėjų
balsų atiteko konservatoriams. Jei socdemai neteko 100 balsų per
mandatų skirstymą, tai G. Lipnevičiaus įsteigtas komitetas prarado 127. Panašu,
kad tais balsais buvo paremtas Z. Žvikienės mandatas.
Mero rinkimai
Šiuose rinkimuose rinkėjai dalyvavo ir tiesioginiuose merų rinkimuose. Suskaičiavus Tarybos narių balsavimo rezultatus, politikai neslepia, kad jau derinamos tam tikros pozicijos dėl koalicijų. Tačiau kova dėl mero rinkimų dar nepraėjo, nors Lietuvoje pirmajame ture buvo išrinkti net 19 merų iš 60. Radviliškyje dėl mero posto varžėsi 7 kandidatai, atitinkantis Lietuvos vidurkį. Dėl svarbiausio Savivaldybės posto kovojo 5 vyrai ir dvi moterys, kuriomis rinkėjai pasitikėjo mažiausiai. Tvarkietė A. Beresnevičienė su 475 balsais liko septinta, o nuo jos nedaug atsiplėšusi V. Budvytienė šešta su 507. Darbietis J.Baublys 644 liko paskutinis vyrų tarpe. Komitetui „Už Geresnį gyvenimą visiems“ atstovaujantis G.Lipnevičius gavo daugiau nei tūkstančiu balsų daugiau negu J.Bablys ir su 1669 liko ketvirtas. Įdomu pastebėti, kad skirtingai nuo Darbo partijos kandidato, nepartiniu G.Lipnevičiumi daugiau pasitikėjo asmeniškai negu gavo jo rinkiminis komitetas, kuris surinko 1216 balsų. Vienas iš galimų paaiškinimų galėtų būti pats mažiausias rinkėjų noras reitinguoti būtent šį sąrašą. Trečias ir už antro rinkimų borto liko valstietis M. Pauliukas su 2337 balsais. Kone tiek pat gavo ir jį iškėlusi partija – 2353. Antroje vietoje su 2415 balsų atsidūrė sodemas K.Račkauskis, kurį surinkęs tris kartus daugiau balsų aplenkė konservatorius A.Čepononis. Už jį balsavo 7264 rinkėjai, kai už jo vedamą sąrašą – 5859, ir tai yra 1405 balsais mažiau. Didžiausias pasitikėjimas buvo gautas Karčemų apylinkėje. Ten už A. Čepononį balsavo 59,52 %. Aktyviai rinkėjai už konservatorių kandidatą ir didžiausiose Rūmų (59,02%), Kudirkos (58,42%), Vaižganto (56,69%), Eibariškių (52,45%) ir Lizdeikos (52,01). Panašu, kad pirmajame ture A. Čepononiui pergalę nulėmė Radviliškio miestas, nes 5 miesto apylinkėse jis surinko 3760 balsų. Tuo tarpu antras likęs socdemas K. Račkauskis populiariausias buvo Pavartyčių apylinkėje – ten už jį balsavo 82 rinkėjai arba 31,18%. Mažiausiai mėgstamas antrą vietą užėmęs jaunasis kandidatas buvo Palonuose, kur gavo vos 9 rinkėjų balsus (6,38%).
Marius Aleksiūnas
