Vilniuje aktyviai reiškiasi tėviškėnų sambūris, pasivadinęs pašušvėnais. Tai tie patys radviliškėnai, kurie susitelkė Vilniuje, nors kadaise gyveno netoli Šušvės ir Žadikės upių santakos ir prie jo prigludusių kaimų. Kiekvieno iš šio krašto kilusio žmogaus istorija kupina svarbių istorinių detalių, kurias būtina išsaugoti ateities kartoms. Taip gimė mintis išleisti Pašušvio žmonių atsiminimų knygą „Pašušvėnai“.
Jau buvo bandymų rašyti apie Pašušvį, tačiau, pasirodžius monografijai „Grinkiškio kraštas“, gyventojai pasigedo pašušvėnų atsiminimų. Pašušvėnų sambūrio valdybos prezidentas Edvardas Beinortas pastebėjo, kad šioje monografijoje ypač mažai vietos teko Sajų ir Miknių šeimų istorijoms aprašyti, o juk Balandiškis ir Minaičiai priklauso Pašušvio parapijai, Pašušvyje yra Sajų ir Miknių šeimų kapai. Tačiau yra ir daugiau iškilių asmenybių, kurias verta aprašyti.
Rengiamoje knygoje „Pašušvėnai“ planuojama spausdinti Pašušvio gyventojų prisiminimus. Kaip sako E. Beinortas, norisi viską įamžinti – išsipasakoti, pabendrauti, prisiminti vaikystę, prabėgusius gyvenimo tarpsnius. Jų daug ir įvairių – linksmų ir dramatiškų, įdomių, atsitiktinių, prievartinių ir kt. Ruošiamoje knygoje tai paliudys surinkta V. Povilaitytės-Kazlauskienės medžiaga, tikroviški, objektyvūs, faktais pagrįsti duomenys. Monografiją paįvairins senos nuotraukos, piešiniai, poezija ir dainų tekstai. Tėviškėnų, dalyvaujančių pašušvėnų veikloje, daug, todėl ir knygos idėja labai subrandinta.
Vilniaus pašušvėnai nuoširdžiai prašo Radviliškio rajono savivaldybės, Grinkiškio seniūnijos, Pašušvio bendruomenės atstovų ir vietos verslininkų finansiškai paremti ir taip prisidėti prie būsimo leidinio. Pašušvėnų sambūrio nariai prie knygos leidimo prisidės asmeninėmis lėšomis.
Viešosios bibliotekos informacija
