Radviliškio rajono administracija buvo įpareigota atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo tarnybinio pažeidimo. Pažeidimo kaltininkas – Sidabravo seniūnas V. Blužas, kuriam dar praeitų metų lapkričio mėn. darbo metu buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas.
Kadangi administracijos direktorė J. Margaitienė nematė reikalo, o meras A. Čepononis nesiryžo įpareigoti ją nubausti vieną iš 52 proc. jo rėmėjų, tai padaryti juos įpareigojo Valstybės tarnybos departamentas. Vasario 6 d. buvo paskutinė diena, kai turėjo būti priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo seniūnui ir informuotas Departamentas. Po beveik trijų mėnesių laukimo, seniūnas V. Blužas atsipirko tik nedideliu išgąsčiu, nevertu paties laukimo – už neblaivumą darbo metu skirtas papeikimas.
Nuo pat pradžių įvykių scenarijus klostėsi labai palankiai. Nors policijos pareigūnams nustačius faktą, kad seniūnas V. Blužas darbo metu neblaivus, administracijos direktorė J. Margaitienė, kaip tiesioginė šio valstybės tarnautojo vadovė, turėjo inicijuoti tarnybinio nusižengimo patikrinimą. Tačiau tikriausiai suklaidinta juristo A. Matuzevičiaus, kad tai tik vidaus reikalas, bei „spaudžiama“ išorės veiksnių, labiausiai tikėtina, kad politinės priklausomybės, normaliomis sąlygomis turinti „stiprų stuburą“ administracijos direktorė palūžo ir nusprendė nevykdyti tarnybinių pareigų. Jos nuomone, bendrapartiečiui seniūnui nebuvo reikalo nei pradėti tarnybinio nusižengimo patikrinimo, nei tuo labiau skirti nuobaudą už buvimą darbe neblaiviu. Lietuvoje pilna pavyzdžių, kai už netinkamą elgesį ir diskredituojant įstaigą nedarbo metu valstybės tarnautojai praranda darbo vietą.
Valstybės tarnybos departamentas, gavęs pranešimą dėl administracijos direktorės tiesioginių tarnybinių pareigų nevykdymo, įpareigojo Radviliškio rajono savivaldybės merą A. Čepononį nurodyti administracijos direktorei tai padaryti. Bet ir meras A. Čepononis raštu atsisakė seniūną bausti.
Administracijos juristo A. Matuzevičiaus parengtame rašte Valstybės tarnybos departamentui motyvuojama, kad nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršija ribą. Nesvarbu jam detalė, kad administracijos vidaus taisyklėse nurodyta leistina riba dvigubai viršijo aukštesniame teisės akte numatytą maksimalią 0,2 promilių leistiną ribą. Be to, seniūnas iki šio incidento gerai dirbo, todėl apsiribota tik auklėjamojo pobūdžio pokalbiu!
Kiti rašte išdėstyti motyvai stebina teisininkus. A. Matuzevičiaus paaiškinimai, kad praėjęs vieno mėnesio senaties terminas, nors įstatymas nurodo pusės metų terminą, bei tai esą tik administracijos vidaus reikalas, nes visuomenei ir kitiems pašaliečiams neturi rūpėti, kaip valstybės tarnautojai reprezentuoja valstybę ir atskirą įstaigą bei kaip įstaiga su tuo tvarkosi. Peršasi nuomonė, kad šis teisininkas teisės mokslus baigė nebūdamas pirmūnu. Ir dar kaip koks pradedantysis pirmakursis teisės studentas neteisingai referuoja į Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Patyrusių teisininkų nuomone, jis pirmiausia turėtų atidžiai pasiskaityti įstatymą, reglamentuojantį valstybės tarnybos santykius. Galima įsivaizduoti, koks po to mero A. Čepononio įvaizdis susiformuoja ten, sostinėje, kai ištįsusiais veidais tokius neprofesionaliai parengtus raštus skaito Vilniuje esantys departamento teisininkai. Po tokių raštų rengimo, jis pats jau turėtų „užsidirbti“ papeikimą, bet… Gaila, tačiau šitas „specialistas“ taip pat gali teikti nemokamą teisinę pagalbą visiems rajono gyventojams, nors labai tikėtina, kad už „gerą tarnystę“ pretenduos į aukštesnę kategoriją, kuri lemia didesnį priedą prie atlyginimo. Paslauga už paslaugą.
Apie mero A. Čepononio ir administracijos direktorės J. Margaitienės bendras pastangas „ištraukti“ bendrapartietį seniūną „sausą iš balos“ atskiru raštu buvo informuota ir Radviliškio rajono Taryba, tačiau vicemeras K. Augulis nusprendė, kad tokiais „niekais“ nereikia apsunkinti Tarybos narių ir jiems pateikė tik parengtą atsakymą į paklausimą. Nei į patį kreipimąsi, nei į pridėtus dokumentus Tarybos nariams neleista net akies krašteliu žvilgtelėti. Tarsi būtų uždėta žyma „Itin slapta“. Bet Valstybės tarnybos departamentas gavęs raštišką atsisakymą vykdyti pareigas, visgi įpareigojo dar vienu raštu tai daryti. Departamento direktorius O. Šarmavičius trijuose oficialaus dokumento lapuose merui A. Čepononiui priminė svarbią „pilietiškumo pamoką“ ir pamokė pagarbos LR įstatymams. Karčios piliulės turėjo tekti ne tik J. Margaitienei, bet ir juristui A. Matuzevičiui.
Administracija, priversta atlikti tarnybinį patikrinimą, už neblaivumą darbo metu seniūnui V. Blužui pasiūlė skirti papeikimą. Net ne griežtą. O tokiam siūlymui pritarė ir administracijos direktorė J. Margaitienė. Pasirodo, kad jai, kaip politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir įstaigos vadovei, priimtina, kad jos pavaldiniai darbo metu gali būti neblaivūs ir tokiu savo elgesiu pažeminti ne tik jos vadovaujamos įstaigos, bet ir savivaldybės bei visos valstybės tarnybos vardą. Duotas labai blogas precedentas, todėl nederėtų nustebti, kad savivaldybės koridoriuose ar seniūnijos kabinetuose galbūt užuosite alkoholio kvapą. Ar koks interesantas bus aptarnautas neadekvačiai besielgiančio tarnautojo bei pavaišintas airiška kava su būtinu airiško viskio ingredientu. Bet gal bausti griežčiau nebuvo „leista“ iš viršaus, nes neseniai iš V. Blužo rankų mero žmonai N. Čepononienei buvo įteikta „Gerumo angelo“ statulėlė? Arba tiesiog krikščioniškas žmogiškumas. Juk seniūnas nuoširdžiai gailisi ir pats teigė, kad jam, išlaikančiam dar du nepilnamečius vaikus, bus sunku susirasti kitą darbą tokiame rajono užkampyje. Gal vis tik daugiausiai partiniai ryšiai lėmė, nes visi trys priklauso tai pačiai, TS – LKD (liaudyje vis dar konservatorių vadinamai) partijai?
Visoje šitoje istorijoje keisčiausias mero A. Čepononio vaidmuo. Tiesiogiai neatsakingas, tačiau „pritariantis“, kad jo „rinkėjas“ nenukentėtų. Dažnai lankydamasis demokratijos ir socialinių įgūdžių mokyklos „Ateitis“ pamokose, jis perduoda savo žinias jaunajai kartai apie demokratiją. Bet savo praktiniais darbais rodo neigiamą pavyzdį. Dar 2015 m. rugpjūtį tas pats meras A. Čepononis iniciavo „savanorišką“ išėjimą iš darbo buvusiai Radviliškio kultūros namų direktoriaus pavaduotojai V. Jasiūnienei. Už šampano gėrimą darbo metu tuo metu buvo pasielgta principingai. Ar tai buvo padaryta, kad reikėtų „patikimo žmogaus“ – atviras klausimas. Visgi visa ši istorija akivaizdžiai rodo, kad politinis nepotizmas rajone ir šios problemos sprendimas priklauso beveik nuo vieno asmens norų ir valios, nes šios istorijos atomazga turėjo pasibaigti administracijos direktorės J. Margaitienės atsakomybės klausimo svarstymu.
Marius Aleksiūnas
