Spalio 29 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje „Kavos popietėje“, pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono vadas majoras Vaidas Šimaitis ir vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Aidas Šėgžda. Svečiai papasakojo apie Radviliškyje dislokuoto Oro gynybos bataliono istoriją bei misiją, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Oro gynybos bataliono misija
„Mūsų batalionas yra dislokuotas Radviliškyje, čia dirbame, dauguma gyvename tad ir mes esame Radviliškio bendruomenės dalis. Ačiū jūsų bendruomenės vadui Gediminui, kad mus pakvietė, mes turime keletą žinučių jums, pasiruošę atsakyti į visus klausimus“,- sakė majoras V.Šimaitis. Pasak bataliono vado – Oro gynybos bataliono misija – naikinti priešą ore. Sausio 9 d. batalioną papildys 150 šauktinių karių.
Iš bataliono istorijos
Majoras V.Šimaitis bendruomenės nariams, demonstruodamas skaidres, trumpai apžvelgė Oro gynybos bataliono istoriją. „Oro gynybos batalionas įsikūrė 2000 m. rugsėjo 1 d. Švedijos kariuomenė tuo metu perdavė pirmąją oro gynybos sistemą m/48 ir tai buvo pirmieji žingsniai kuriant oro gynybos pajėgumą.
2001 m., po teroristų išpuolio JAV, vykdėme kovinį budėjimą – saugojome oro erdvę virš Ignalinos atominės elektrinės.
2004 m. gavome raketinę oro gynybos sistemą RBS -70 iš Norvegijos kariuomenės, 2009 m. mūsų arsenalas pasipildė dar viena modernia raketine oro gynybos sistema Stinger.
2010 m. Krašto apsaugos ministrė batalionui įteikė kovinę vėliavą.
2014 m. vykdėme pirmąją oro gynybos misiją su Karinių jūrų pajėgų laivu.
Nuo 2015 m. dalyvaujame NATO šalių oro gynybos bendrose pratybose „Tobruko palikimas“.
2017 m. batalionui perduota lenkiška „Grom“ sistema. Manau, per 18 metų oro gynyba labai stipriai pažengė į priekį, padarė didelį tiek kiekybinį, tiek kokybinį progresą. Vos prieš 18 metų beveik neturėjome žinių apie oro gynybą, o šiuo metu kalbame ir apie modernią vidutinio nuotolio ginkluotę. Kaip Lietuvos pilietis ir, žinoma, oro gynybininkas, esu laimingas, kad mūsų maža valstybė su sąlyginai mažais ištekliais per tokį trumpą laiką sugebėjo nuosekliai vystyti antžeminę oro gynybą, labai svarbią visos krašto gynybos sudėtinę dalį. Visada sakiau, kad laisvės kaina labai didelė, vieni nesugebėtume apsiginti, todėl intensyviai dirbame kartu su NATO.
Mūsų Oro gynybos batalionas, kaip žinote, yra dislokuotas Radviliškyje, Durpyno rajone. Čia buvo įsikūrusi pirmoji nepriklausomos Lietuvos šarvuočių rinktinė, inžinierių padaliniai. Yra išlikę senųjų kareivinių pastatai, valgykla, sandėliai. Mūsų užduočių spektras platus: strateginių objektų apsauga, manevrinių vienetų oro gynyba. Taip pat kariai padeda vienišiems rajono gyventojams ūkio darbuose, prisideda prie rajone vykstančių renginių bei akcijų, padeda nelaimių metu – prisidėjo gesinant gaisrą „Gairelitoje“. Mes labai dėkingi rajono ūkininkams ir rajono gyventojams už supratingumą ir paramą leidžiant organizuoti karinio rengimo pratybas jiems nuosavybės teise priklausančiose valdose“ ,- pasakojo majoras V.Šimaitis.
Vado pareigybės
Paklaustas, kokios jo, kaip bataliono vado, pareigybės, majoras atsakė, kad jis vadovauja visam batalionui, o jo žinioje: 2 oro gynybos RBS – 70 baterijos, 1 baterija „Stinger“, 1 baterija „Grom“, 1 Apžvalgos radarų baterija, artimoje ateityje batalionas bus aprūpintas vidutinio nuotolio sistema, taip pat yra Štabo ir aprūpinimo baterija. Šiuo metu batalione tarnauja per 300 žmonių.
Oro gynybininkai – protingi
Pasak majoro V.Šimaičio, batalione laukiami motyvuoti, norintys įgyti oro gynybininko specializaciją jaunuoliai. „Sakoma, kad pėstininkų yra daug, jūreiviai yra – gražūs, o oro gynybininkai – protingi“,- juokavo vadas. Jaunuoliai, norintys tarnauti Oro gynybos batalione, dirbtų su naujausia karine technika. „Batalionas yra ginkluotas pačiomis moderniausiomis artimojo nuotolio oro gynybos sistemomis RBS – 70, „Stinger“, „Grom“ bei moderniais apžvalgos radarais „Giraffe MIV“ ir „Sentinel“ . Kariai numušti priešo taikinius raketomis mokosi su moderniausiomis simuliacinėmis sistemomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Norint tapti specialistu, reikia baigti daug specialių kursų, prieš atliekant kovinį šūvį karys treniruojasi su simuliatoriumi ne mažiau 200 valandų. Batalionas yra ypatingas ne tik valdoma išskirtine ginkluote bei užduotimis, tačiau ir vykdomu intensyviu bendradarbiavimu su kitomis NATO šalimis. Pratybas dažnai vykdome kartu su Latvijos oro gynybos kariais, nes jie turi daugiau jūros kranto, vykdome pratybas nuo laivų, kad būtume pasiruošę naikinti priešą nuo visų platformų“,- pasakojo Oro gynybos bataliono vadas majoras V.Šimaitis.
Ateina patriotiškai nusiteikęs jaunimas
Oro gynybos bataliono vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Aidas Šėgžda vadovauja kariams, tad bendruomenės nariams papasakojo apie tai, kaip tapti šauktiniu, puskarininkiu ir karininku. „Jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų įtraukiami į šaukiamųjų sąrašą, šauktiniu galima būti iki 38 metų amžiaus. Patikrinama jaunuolių sveikata, su jais suderinamas laikas, kada ir į kokį dalinį turi atvykti. Tarnybą šauktiniai pradeda nuo bazinių karinių mokymų Rukloje, o jeigu ten trūksta vietos – pačiame dalinyje. Mokymai trunka 3 mėn., vėliau jaunuoliai mokomi specialybės. Oro gynybos batalione yra Mokymo centras, kuriame per 2 mėn. paruošiami oro gynybos specialistai ir po 9 mėn. į atsargą išleidžiami jau specialistai. Po šios tarnybos šauktiniai gali pareikšti norą tapti profesionaliu kariu. Šauktiniams per 9 mėn. suteikiamos 14 d. atostogos, savaitgaliais, jeigu nėra pratybų, jie išleidžiami į namus. Šauktiniai per mėnesį gauna 140 eurų buitinėms išlaidoms, taip pat gauna pinigų už atostogas, savaitgaliais, jeigu vyksta į namus, – maistpinigius. Baigę tarnybą kariai gauna kaupiamąsias išmokas, kurių maksimalus dydis – 1700 eurų“,- pasakojo Oro gynybos bataliono vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Aidas Šėgžda.
Jeigu po tarnybos šauktinis nori tapti profesionaliu kariu, jis privalo pasitikrinti sveikatą ir po to siunčiamas į Lietuvos kariuomenės dalinį. Beje, tik pradėjusio tarnybą profesionalaus kario atlyginimas siekia 900 eurų (bataliono vado atlyginimas 1500 eurų). Lietuvos kariuomenėje profesionalūs kariai skatinami siekti išsilavinimo, mokytis anglų kalbos. Jeigu jaunuolis nori tapti karininku, po mokyklos baigimo privalo baigti Karo akademiją ir siekti karininko karjeros. Karininku galima tapti ir būnant puskarininkiu. Puskarininkis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, Karo akademijoje baigia vadų kursus ir gali siekti karininko karjeros.
Pasak majoro V.Šimaičio, pastaruoju metu į kariuomenę ateina patriotiškai nusiteikęs jaunimas, tačiau fiziškai silpnesnis: „Jaunuoliai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, tad norėdami kariuomenėje įvykdyti fizinius normatyvus jie turi labai pasistengti. Tačiau galiu užtikrinti, kad po 9 mėnesių sistemingo rengimo beveik visi kariai labai gerai išlaiko fizinio rengimo normatyvus“.
Bendruomenės narius domino įvairūs klausimai
„Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai karininkams turėjo nemažai klausimų. Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius domėjosi, kur iš bataliono teritorijos dingo ant pjedestalo stovėjęs rusų naikintuvas. „Kai mes čia atsikraustėme 2004 m., lėktuvo jau nebuvo, apie jį žinome tik iš senų nuotraukų. Šiuo metu bataliono teritorijoje stovi veikiantis pabūklas – tai pirmoji ginkluotė, gauta iš švedų kariuomenės“,- sakė bataliono vadas.
Bendruomenės narys A.Vitartas domėjosi, ar dar kariai verčiami skusti bulves, kaip būdavo rusų armijoje. „Daug kas pasikeitė nuo senų laikų, šiuo metu pagrindinė kariuomenės užduotis yra mokyti pašauktus karius karo meno. Visos kitos kariuomenei nebūdingos aptarnavimo funkcijos perduotos Įgulų aptarnavimo tarnyboms. Pas mus nestatutinių santykių nebėra. Kariai ateina motyvuoti, “- sakė majoras V. Šimaitis.
Bendruomenės nariai domėjosi, ar vyresnio amžiaus žmonės būtų reikalingi kariuomenei. Pasak karininkų, esant reikalui, būtų reikalingi visi: kasti grioviams, atlikti kitus darbus.
Taip pat buvo domėtasi, kas grėstų profesionaliam kariui, norinčiam nutraukti kontraktą. „Pirmas kontraktas su profesionaliu kariu sudaromas 2 metams, po to gali būti pratęstas, kariui skiriamas 4 mėn. bandomasis laikotarpis. Jeigu karys nori nutraukti kontraktą, apskaičiuojama suma, kiek į jį buvo investuota lėšų, ir jis jas turi sumokėti“,- į klausimą atsakė vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Aidas Šėgžda.
Karinių oro pajėgų Oro bataliono vadas majoras Vaidas Šimaitis ir vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Aidas Šėgžda paprašė bendruomenės narių, kurie turi vaikų bei anūkų, paraginti juos tapti profesionaliais kariais bei siekti karjeros šioje srityje – tai ir geras atlyginimas, įdomus darbas, puikios karjeros galimybės. Atsisveikindami svečiai „Radviliškio krašto bendruomenei“ atminimui apie susitikimą įteikė dovaną – įrėmintą nuotrauką iš karinių pratybų.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo svečiams už skirtą laiką, įdomų pasakojimą, parodytą medžiagą ir padovanojo 10 vienetų savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratos. „Kavos popietes“ organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės savanoriai: V.Aleknienė, R.Radavičienė, S.Skorkaitė, A.Litinskas ir kt. Spalio 29 d. popietę organizuoti padėjo bendruomenės narės V.Goštautienė ir G.Chodosovskaja.
„Radviliškio krašto“ informacija
