Nors lauke šaltis žnaibė skruostus, o šiaurys vėjas lindo po apykaklėm, knygos mylėtojų klubo „Beržė“ nariai, nieko nepaisydami, rinkosi į neeilinį užsiėmimą. Laukėme svečių.
Iš pradžių buvo pristatytas poetas Petras Valantinas, šeduvis, ilgai gyvenęs Vilniuje, o dabar vėl sugrįžęs į gimtinę. Savo ramiu balsu, atlaidžia šypsena, savo posmais jis pirmiausia mus nukėlė į jaunystės metus. „Pabarsto smėlio man po kojom – žavių jaunystės atspindžių“… – deklamavo poetas ir čia pat skatino mus kartu su juo padainuoti keletą žinomų dainų… Kai buvo išleista Ramunės Sakalauskaitės knyga apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, pristatyme Šeduvoje dalyvavęs poetas skyrė monsinjorui ir savo eilėraštį, kurį paskaitė ir dabar.
Į klubo užsiėmimą atvyko poeto Rimanto Augulio draugas Leonas Pranskevičius. Jis paskaitė eilių, maloniai, šiltai pasakojo apie judviejų bendravimą, kūrybos pradžią. Šviesaus atminimo Rimantas Augulis rašyti eilėraščius pradėjo, sužinojęs apie savo nepagydomą ligą. Išgyvenęs 55 metus ir tik trejetą iš jų išguldęs savo pergyvenimus popieriuje, literatas (pasirašinėjęs slapyvardžiu Juodvarnis) savo eilėraščiuose išliko optimistu, o širdies gėla paslėpta potekstėje. Štai eilėraščio „Rauda“ kelios eilutės:
„Kas pasakys,
Kam lengviau:
Į kalną akmenį risti
Ar tempt išpampusiom venom žemyn“.
Kitus jo eilėraščius su graudulio ir vilties gaida skaitė į svečius pakviesta buvusi Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė.
Apie mūsų svečius kalbėjo ir klubo narys Romualdas Jurėnas.
Šių dviejų poetų eilės mums, klubo nariams, sukėlė visą emocijų srautą, kupiną romantikos, dvasios polėkio, nerimo, kančios, įtampos, abejonių, vilties ir realaus suvokimo.
Klubo narė St. Žibienė
Nuotr. Irinos Laiševcevos
